|
Popieius Benediktas XVI
inia 45-osios Pasaulins maldos u paaukimus dienos proga
2008 m. balandio 13 d., ketvirtasis Velyk laiko sekmadienis
Tema: Paaukimai tarnauti misij vykdaniai Banyiai
Brangs broliai ir seserys!
1. 2008 m. balandio 13 d. vsimai Pasaulinei maldos u paaukimus dienai parinkau tem: Paaukimai tarnauti misij vykdaniai Banyiai. Prisikls Jzus patikjo apatalams uduot: „Tad eikite ir padarykite mano mokiniais vis taut mones kriktydami juos vardan Tvo ir Snaus, ir Šventosios Dvasios“ (Mt 28, 19), patikindamas: „Ir tai a esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“ (Mt 28, 20). Banyia visumos ir kiekvieno savo nario lygmeniu yra misijin. Liudyti ir skelbti Evangelij Krikto ir Sutvirtinimo sakrament galia paauktas kiekvienas krikionis, taiau misijos matmuo ypatingu bdu ir labai artimai susijs su kunigikuoju paaukimu. Sandoroje su Izraeliu Dievas irinktiems vyrams, jo paauktiems bei jo vardu pasistiems tautai, patikjo misij bti pranaais ir kunigais. Taip jis, pavyzdiui, pasielg su Moze. Jahv jam pasak: „O dabar eik! A sisiu tave pas faraon, kad ivestum mano taut – izraelieius i Egipto… Kai bsi iveds taut i Egipto, js pagarbinsite Diev prie io kalno“ (I 3, 10.12). Panaiai nutiko pranaams.
2. Protviams duoti paadai iki galo buvo ipildyti Jzumi Kristumi. Vatikano II Susirinkimas iuo atvilgiu teigia: „Atjo Snus, sistas Tvo, kuris mus jame isirinko prie pasaulio sukrim ir i anksto paskyr savo vaikais… Kristus, vykdydamas Tvo vali, steig emje dangaus karalyst, apreik mums jo slpin ir savo klusnumu vykd atpirkim“ (Dogmin konstitucija Lumen gentium, 3). O Jzus kaip mesianistins tarnybos bendradarbius mokinius isirinko jau savo vieojo gyvenimo metu, skelbdamas Galiljoje; pavyzdiui, per duonos padauginim, tardamas apatalams: „Duokite jiems valgyti“ (Mt 14, 16) ir taip juos paskatindamas pasirpinti daugybe moni, kuriems jis troko duoti maisto, kad numalint j alk, ir kartu parodyti maist, iliekant „aminajam gyvenimui“ (Jn 6, 27). Jis gailjosi moni, nes traukdamas per miestus ir kaimus sutikdavo daugyb suvargusij bei isekusij, kurie bdavo „lyg avys be piemens“ (Mt 9, 36). I tokio meils kupino vilgsnio radosi kvietimas apatalams: „Melskite pjties eiminink, kas atsist darbinink savo pjt“ (Mt 9, 38), ir jis pasiunt Dvylika pirma „pas prauvusias Izraelio nam avis“, tiksliai nurodydamas, kaip elgtis. Stabtelj ir apmst Mato evangelijos tekst, paprastai vadinam „isiuntimo kalba“, ivysime visus aspektus, bdingus krikioni bendruomens, troktanios ilaikyti itikimyb Jzaus pavyzdiui bei mokymui, misijinei veiklai. Norintysis atsiliepti Jzaus kvietim turi imintingai ir tiesiai velgti kiekvienam pavojui ir net persekiojimams akis, nes „mokinys nra auktesnis u savo mokytoj nei tarnas u eiminink“ (Mt 10, 24). Susivienij su Mokytoju, mokiniai, skelbdami Dangaus karalyst, nebra vieni: per juos veikia pats Jzus: „Kas jus priima, tas mane priima. O kas priima mane, priima t, kuris yra mane siunts“ (Mt 10, 40). Negana to, „kad atsiverst ir gaut nuodmi atleidim“ (Lk 24, 47), jie visoms tautoms skelbia kaip tikri liudytojai, „apgaubti jga i auktybi“ (Lk 24, 49).
3. Btent dl to, kad yra sisti Viepaties, Dvylika pavadinami „apatalais“, kuri uduotis – traukti pasaulio keliais skelbiant Evangelij kaip Kristaus mirties bei prisiklimo liudytojams. Šv. Paulius Korinto krikionims rao: „Mes [t. y. apatalai] skelbiame Jz nukryiuotj“ (1 Kor 1, 23). Apatal darbuose svarbus vaidmuo iame evangelizacijos procese taip pat priskiriamas kitiems mokiniams, kuri paaukimas vykdyti misij kyla i Apvaizdos nustatyt aplinkybi, kartais skausming, kaip antai ivarymas i savo krato u sekim Kristumi (plg. 8, 1–4). Šventoji Dvasia leidia tokius ibandymus paversti malons proga ir paskata skelbti Viepaties vard kitoms tautoms, itaip pleiant krikioni bendruomens br. Galvoje turimi vyrai ir moterys, kurie, kaip Apatal darbuose rao Lukas, „u ms Viepat Jz Krist yra guld savo galv“ (15, 20). Pirmas tarp toki neabejotinai yra paties Viepaties paauktas, ir dl to tikras apatalas, Paulius Tarsietis. Pauliaus, didiausio vis laik misionieriaus, istorija vairiais aspektais irykina paaukimo ir misijos ry. Prieinink kaltinamas tuo, jog neturs galiojimo apatalo tarnybai, jis nuolatos apeliuoja tiesiogiai i Viepaties gaut paaukim (plg. Rom 1, 1; Gal 1, 11–12.15–17).
4. I pradi, o ir vliau, apatalus visada priekin varo „Kristaus meil“ (2 Kor 5, 14). Kaip itikimi Banyios tarnai, klusns Šventosios Dvasios veikimui, pirmj mokini pdomis ami tkmje sek nesuskaiiuojami misionieriai. Vatikano II Susirinkimas sako: „Nors kiekvienas Kristaus mokinys pareigotas pagal igales skleisti tikjim, Viepats Kristus i savo mokini visuomet paaukia bti su juo tuos, kuriuos nori, ir siunia juos skelbti od tautoms (plg. Mk 3, 13 ir t.)“ (Dekretas Ad gentes, 23). Kristaus meil broliams perteiktina pavyzdiu ir odiais, visu gyvenimu. Mano garbingasis pirmtakas Jonas Paulius II ra: „Ypatingas misionieri paaukimas ad vitam tebegalioja: tai Banyios, kuriai nuolat reikia radikalaus ir visiko savs atdavimo, nauj ir drsi umoj, sipareigojimo misijai paradigma“ (Enciklika Redemptoris missio).
5. Tarp asmen, vis save paskiriani Evangelijos tarnybai, ypa mintini kunigai, paaukti perduoti Dievo od, teikti sakramentus, pirmiausia Eucharistijos ir Sutaikinimo, atiduodantys save tarnybai maiausiesiems – ligoniams, keniantiesiems, vargams ir tiems, kurie igyvena sunkius laikus tose pasaulio srityse, kur daugelis iki iandien dar nra patyr tikro susitikimo su Jzumi Kristumi. Tokiems monms misionieriai pirmkart atnea ini apie atperkanij meil. Statistiniai duomenys liudija, jog dl toki vis save broli ir seser iganymui paskiriani kunig pastoracins veiklos pakriktytj kasmet daugja. Šiuo atvilgiu ypatingos padkos verti fidei donum kunigai, „kurie, netausodami savo jg, odio skelbimu ir gyvybs Duona kompetentingai bei uoliai statydina bendruomen, taip tarnaudami Banyios misijai. Dievui reikia dkoti u daugyb kunig, kuriems Kristaus tarnyboje teko pakelti kani iki savo gyvybs paaukojimo… Tai jaudinantys liudijimai, galintys paskatinti daugel jaunuoli sekti paskui Krist, atiduoti savo gyvenim kit labui ir btent per tai atrasti tikrj gyvenim“ (Apatalikasis paraginimas Sacramentum caritatis, 26). Per savo kunigus Kristus iki pat tolimiausi pasaulio kampeli daro save esam tarp iandieni moni.
6. Banyioje niekada netrko vyr ir moter, kurie, akinami Šventosios Dvasios veikimo, apsisprsdavo radikaliai gyventi Evangelija, duodami skaistumo, neturto ir klusnumo adus. Šis nesuskaiiuojamas kontempliatyviojo ir veikliojo gyvenimo institutams priklausani vienuoli brys pasaulio evangelizacijoje vaidino ir tebevaidina labai svarb vaidmen (plg. Dekretas Ad gentes). Kontempliatyviojo gyvenimo vienuoliai savo nuolatine ir bendruomenine malda nepaliaujamai meldiasi u vis monij, tuo tarpu veikliojo gyvenimo vienuoliai savo daugialype karitatyvine veikla visiems gyvai liudija Dievo meil ir gailestingum. Ms laik apatal atvilgiu Dievo tarnas Paulius VI yra pasaks: „Viso savs atidavimas vienuolystei galina juos visikai laisvai bei noriai palikti visk ir eiti skelbti Evangelijos iki ems pakrai. Jie yra sumans, ir j apatalavimas neretai kelia susiavjim originalumu, genialumu. Jie yra dosns; juos danai galima sutikti prieakiniuose misij postuose, jie nepabgsta didiausi pavoj savo sveikatai ir net gyvybei. Banyia jiems i ties daug skolinga“ (Apatalikasis paraginimas Evangelii nuntiandi, 69).
7. Kad Banyia ir toliau galt vykdyti Kristaus jai patikt misij ir neimt stigti pasauliui reikaling Evangelijos skelbj, taip pat btina, kad krikioni bendruomense visada nenuilstamai bt nuolatos ugdomas vaik bei suaugusij tikjimas ir palaikomas tikinij gyvas misijikos atsakomybs bei solidarios bendrysts su ems tautomis jausmas. Tikjimo dovana kvieia visus krikionis prisidti prie evangelizacijos. Toks suvokimas ugdytinas skelbimu ir katecheze, liturgija ir nuolatiniu mokymu melstis, stiprintinas lavinant gebjim priimti, mylti artim, dvasikai globoti, apmstyti bei velgti, taip pat rengiant pastoracinius planus, kuri btinas dmuo turt bti dmesys paaukimams.
8. Paaukimai tarnaujamj kunigyst ir pavstj gyvenim vei tik dvasikai gerai ipurentoje dirvoje. Krikioni bendruomens, intensyviai gyvenanios Banyios slpinio misijiniu matmeniu, tikrai niekada nebus linkusios usisklsti. Misija, kaip dievikosios meils liudijimas, ypa paveiki, kai ja bendruomenikai dalijamasi, „kad pasaulis tikt“ (Jn 17, 21). Banyia kasdien meldia Šventosios Dvasios dovanoti paaukim. Kaip ir pradioje, banytin bendruomen susiburia aplink Mergel Marij, apatal Karalien, ir mokosi i jos maldauti Viepat gausiai duoti nauj apatal, kurie mokt gyventi misijai btinais tikjimu ir meile.
9. Patikdamas iuos apmstymus visoms tikjimo bendruomenms, idant jos jais persiimt bei laikyt paskata maldai, remiu pastangas t, kurie kupini tikjimo, negaildami savs darbuojasi paaukim tarnyboje, ir ugdytojams, katechetams bei visiems, pirmiausia jaunuoliams paaukimo kelyje, nuoirdiai teikiu ypating apatalikj palaiminim.
Vatikanas, 2007 m. gruodio 3 d.
BENEDICTUS PP. XVI |